{menu_grou
p}

 

SUSISIEKITE SU MUMIS

J. Lelevelio g. 6,
LT-01102 Vilnius

Įmonės kodas 188752740,
PVM mokėtojo kodas
LT100001121512

Tel.    (8 5) 239 1175
Faks.  (8 5) 239 1176

 

 

       
       




Logotipas
2017-08-30  Europos Komisija siūlo didinti silkių (strimėlių), šprotų ir lašišų žvejybą
2017-08-30 Europos Komisija siūlo didinti silkių (strimėlių), šprotų ir lašišų žvejybą

 

Vakar Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2018 m. Siūloma padidinti Baltijos jūros centrinės dalies silkių, šprotų ir pagrindinio baseino lašišų išteklių sužvejojamą kiekį ir išlaikyti svarbių vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių sužvejojamą kiekį. Kitų išteklių sužvejojamą kiekį Komisija siūlo sumažinti. 

 

Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Karmenu Vella nurodė:

 „Siūlome subalansuotą priemonių rinkinį, kad būtų užtikrinta tvari žuvininkystė Baltijos jūroje. Gera žinia yra tai, kad svarbios Baltijos jūros lašišų ir atlantinių silkių kvotos gali būti padidintos. Valstybių narių ir žvejybos pramonės taikomos atsakingo valdymo priemonės atsiperka. Dabar turime pasimokyti iš sėkmingų pavyzdžių ir skubiai veikti tų išteklių, kurių būklė kelia nerimą, kaip kad europiniai unguriai, atžvilgiu.“

 

Siūlomas atlantinių silkių, atlantinių menkių, šprotų ir lašišų išteklių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) pagrįstas mokslinėmis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijomis ir atitinka Baltijos jūros daugiamečio valdymo planą, kurį pernai priėmė valstybės narės ir Europos Parlamentas.

 

Pastarųjų metų suinteresuotųjų šalių pastangomis Baltijos jūroje jau pavyko atkurti svarbius žuvų išteklius. Pavyzdžiui, 2012–2016 m. bendra pelaginių žuvų išteklių biomasė padidėjo 50 %. Tačiau būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi ištekliai būtų naudojami tausiai.

Europos žuvininkystės ministrai išnagrinės Komisijos pasiūlymą, siekiant jį priimti Žuvininkystės tarybos posėdyje spalio 9–10 d.

 

Silkės

Didžiausias siūlomas padidinimas (25 %) 2018 m. yra susijęs su centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliais. Atsakingas šių išteklių valdymas pastaraisiais metais jau davė vaisių. Žvejybos pramonei tai leido atsitiesti ir užtikrinti stabilų tiekimą vartotojams. Mokslinės rekomendacijos dėl vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių atskleidė reikšmingą neigiamą žuvų išteklių būklės pokytį. Todėl Komisija sužvejojamą kiekį 2018 m. siūlo sumažinti atitinkamai 54 %. Botnijos įlankos silkių išteklius Komisija siūlo sumažinti 50 %, kaip numatyta plane, dėl kurio praėjusiais metais susitarė valstybės narės ir Europos Parlamentas.

 

Atlantinės menkės

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai yra svarbūs daugeliui smulkiųjų žvejų ir pastaraisiais metais buvo labai menki. Palyginti su 2016 m., 2017 m. leidžiamas sužvejoti kiekis buvo sumažintas 56 % ir imtasi papildomų priemonių – nustatyti draudimo žvejoti laikotarpiai ir apribota mėgėjų žvejyba. Šiuo metu ištekliai vis dar yra mažesni už biologiniu požiūriu saugią ribą. Todėl Komisija mano, kad būtina išlaikyti galiojančias priemones siekiant užtikrinti, kad menkių ištekliai gali atsinaujinti ir padėti atkurti išteklius. Rytinės dalies menkių atveju mokslininkai siūlo smarkiai sumažinti sužvejojamą kiekį, nes informacijos apie išteklius yra mažai, o mokslininkai nustatė, kad išteklių augimas yra lėtas. Todėl Komisija, laikydamasi atsargumo principo, siūlo 28 % sumažinimą.

 

Lašišos

Pagal mokslines rekomendacijas dėl pagrindinio baseino lašišų išteklių, kurie yra stabilūs, sužvejojamų žuvų kiekį galima padidinti 11 %. Tai rodo, kad pramonė taiko atsakingą žvejybos valdymą. Dėl to neršiančių lašišų skaičius mūsų valstybių narių upėse pasiekė rekordinį lygį, o Torne upėje šiuo metu gyvena didžiausia pasaulyje lašišų populiacija.

 

 

Pagrindiniai faktai

Šis pasiūlymas yra dalis Europos Sąjungos požiūrio į žvejybos lygio koregavimą siekiant ilgalaikio tvarumo tikslų arba didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) iki 2020 m., kuriems, vykdant bendrą žuvininkystės politiką, pritarė valstybės narės ir Europos Parlamentas. Komisijos pasiūlymas taip pat atitinka Komisijos komunikato Bendros žuvininkystės politikos padėtis ir konsultacijos dėl 2018 m. žvejybos galimybių politikos tikslus.

 
Atgal   Spausdinti  

© ŽUVININKYSTĖS TARNYBA. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smart Web sistema.